DEPRESIJA
Depresija yra liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kai sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija (nebesidomima reguliaria ir malonia veikla), sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis, neviltis ir bejėgiškumas, kyla mintis nusižudyti, sutrinka įvairios funkcijos. Dauguma sergančių depresija niekada nesikreipia į specialistus. Anot Fry’aus, pirminės sveikatos priežiūros gydytojai iš 2500 aptarnaujamų gyventojų 20 %, t.y. 500 asmenų, nustato depresijas. Depresija laiku nediagnozuojama todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi somatiniais simptomais, be to, jie dažnai serga somatinėmis ligomis, yra vyresni, dalis pacienčių – moterys po gimdymo…..
Klinika ir diagnostika
Depresija nekelia specifinių simptomų. Bloga nuotaika, miego sutrikimai, silpnumas, apetito netekimas ir kiti depresijos simptomai gali pasireikšti sergant somatinėmis ligomis, piktnaudžiaujant kenksmingomis medžiagomis ir pasireiškus jų pasekmėms (intoksikacijai, priklausomybei, vartojimo nutraukimui), taip pat jei yra distimija, ciklotimija, adaptacijos sutrikimų, asmenybės sutrikimų ir kt. Sielvartas (gedėjimas) yra normalus, nors ir labai skausmingas atsakas į artimųjų netektį. Šeimos nario mirtis arba dingimas). Jį lengvina aplinkinių empatija, palaikymas. Jei sielvarto simptomatika nesikeičia, reikia įtarti sunkiąją depresiją. Ne visada sergantis depresija skundžiasi liūdesiu, prislėgta nuotaika. Jis gali būti dirglus, irzlus, nusiskųsti somatiniais simptomais. Būtina įvertinti, ar yra depresija, jei nėra aiškaus liūdesio. Jei vyresni žmonės skundžiasi pablogėjusia atmintimi ir kitais depresijos simptomais, būtina nustatyti, ar nėra pseudodemencijos, būsenos, kuri primena demenciją, bet priežastis yra ne sutrikusi smegenų funkcija, o depresija…..
Į šeimos gydytoją sergantys depresija pacientai dažnai kreipiasi turėdami somatinių nusiskundimų, ir jiems gali būti neteisingai nustatoma somatinė liga. De Westeris nurodo somatinius simptomus, kuriais gali pasireikšti depresija:
-nuovargis (ir lėtinis),
-galvos svaigimas,
-galvos skausmas,
-sutrikęs miegas,
-dusulys,
-lėtinis skausmas (fibromialgija, nugaros skausmas ir kt.),
-pakitęs apetitas ir kūno svoris,
-netipiški neurologiniai simptomai (galvos svaigimas, įvairių kūno dalių tirpimas),
-širdies plakimas,
-pilvo organų veiklos sutrikimas (skausmas, spazmai, deginimas, viduriavimas, pūtimas),
-įvairūs somatiniai simptomai, kai nėra patologijos,
-dažnas gydymasis ligoninėse, taip pat ambulatoriškai, gausybė lėtinių ligų.
-sutrikusios mėnesinės (nereguliarios, priešmenstruacinis sindromas).
Jei yra vienas ar du išvardyti tyrimais nepaaiškinami simptomai, reikia ieškoti depresijos ir nerimo.
Nediagnozavus depresijos, padariniai gali būti įvairūs:
-nusivylimas gydytoju ir pyktis dėl neveiksmingos medicinos pagalbos,
-nepagrįstas tyrimais, brangus ir dažnai ilgas somatinių ligų gydymas vaistais,
-dažna hospitalizacija į somatines gydymo įstaigas ir chirurginės procedūros,
-sumažėję darbingumas, socialinė veikla, pablogėjusi gyvenimo kokybė,
-pavėluotai diagnozuotą depresiją tenka gydyti intensyviau ir ilgiau.
Vienas dažnesnių somatinių simptomų, būdingų depresijai, yra skausmas. Depresija nustatoma 50 % pacientų, kuriems yra lėtinio skausmo sindromas. Būtina įvertinti visas galimas somatines ir farmakologines depresijų priežastis. Jos gali būti organinio nuotaikos sindromo priežastis. Jei nustatomas organinis nuotaikos sindromas, per pirmąsias 2—4 savaites šalinamos šio sutrikimo priežastys ir tik paskui pradedama gydyti antidepresantu. Gydymo tikslas – ne tik pašalinti simptomus, bet ir padėti toliau pacientui gyventi. Gydymą vaistais reikia derinti su psichoterapiniu gydymu, ieškoti stresų ir juos šalinti. Pacientas turi suprasti atkryčio priežastis. Anamnezės rodomi manijos ir hipomanijos epizodai patvirtina bipolinio sutrikimo diagnozę. Tai kitas sutrikimas, kurio prognozė mažiau palanki. Šiuos pacientus turi gydyti psichiatrai.
Paaiškėjus, kad kyla minčių apie savižudybę, ir laiku paskyrus gydymą, galima išsaugoti paciento gyvybę. Pacientui, savižudybės tikslu išgėrusiam vaistų, būtina skubi medicinos pagalba. Jam turi būti atliktas toksikologinis tyrimas.
Palankus nuotaikos sutrikimų gydymas dažniausiai teikia pasitenkinimą ir gydytojams. Šių sutrikimų gydymas specifinis. Tyrimais nustatyta, kad veiksmingas profilaktinis gydymas. Gydyti pradedama nedelsiant. Pacientas informuojamas apie gydymo veiksmingumo, pasveikimo galimybę. Kiekvieno depresijos epizodo prognozė yra palanki. Šeimos nariai ir pacientas turi optimistiškai žiūrėti į ateitį, nors iš pradžių būsena gerėja pamažu. Tačiau nereikia pamiršti, kad nuotaikos sutrikimai gali kartotis. Tai turi žinoti pacientas ir šeimos nariai.
Daugelis pacientų, sergančių depresija, jaučia atskirtį ir neviltį. Todėl empatiška pažiūra ir paciento palaikymas yra svarbūs pokalbiui. Nuraminkite pacientą pasakydami, kad bus suteikta pagalba, kad depresija pagydoma, kad ja sergama dažnai. Venkite lengvabūdiško, tuščio optimizmo („nusišypsokite, viskas nėra taip blogai“), kurį pacientai suvokia kaip empatijos trūkumą. Ieškokite stresų, veiksnių, kurie palaiko depresiją. Juos žinodami pacientai mažiau jaus kaltę, geriau save vertins. Paciento kaltės jausmas gali sumažėti, kai jam paaiškinama, jog depresija ir somatinės ligos yra panašios ir jas reikia gydyti. Norint tiksliai įvertinti depresiją, svarbu turėti objektyviai užrašytą anamnezę iš šeimos narių ar draugų.